Šešėlis ir sraigė

Ne ta puse dangaus šią naktį apsikloju
Už debesų rusena blyškios žvaigždės.
Vyniojas šaltis prie ledinių kojų,
Vėlu jau –
Pasakos jau baigės...
----
Bet sapnuojas, sapnuojas žaliuojančios pievos
Geltonais sijonukais jas kiaulpienės braido.
Tik šešėlis prie upės vis trypčioja vienas,
Įsidrąsinus saulėn ragus kiša sraigė...
 
Apgaulinga drąsa, nes juk vos tik palietus
Vėl į kiautą, savin, vėl neatveria durų.
Bando kalbint slapukę padūkeliai lietūs,
Bet kantrybės per mažą jiems, laiko neturi...
----
Taip ir lieka šešėlis liūdėti,
Lindėt tamsoj sraigė.
Lyg pro rėčio akis sapnas byra ir byra.
Anoj pusėj dangaus tartum duoną suraiko –
Kam į kairę, į dešinę...
Kam kvatot,
Kam – į tylą...
 
2017m. gegužės 7d.
Saulėlydis

2017-05-18 08:30:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2017-05-19 08:47:27

Geltonais sijonukais jas kiaulpienės braido.

Regiu, tarsi geltonų balerinų šokį po pievą... :)
Puikios eilės savo vaizdiniais ir paslaptingumu.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-05-19 01:17:39

Netikiu, kad gražiai moteriai kojų niekas nesušildo. Nors nušauk. O gal dėl to į kairę? :))) Nesupyk tik...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-05-18 20:50:42

Gražios eilės, šiek tiek paslaptingos...

Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis

Sukurta: 2017-05-18 10:02:40

Kam kvatot,
Kam - į tylą... 

Gražu ir prasminga, kaip pats gyvenimas...