Ne ta puse dangaus šią naktį apsikloju
Už debesų rusena blyškios žvaigždės.
Vyniojas šaltis prie ledinių kojų,
Vėlu jau –
Pasakos jau baigės...
----
Bet sapnuojas, sapnuojas žaliuojančios pievos
Geltonais sijonukais jas kiaulpienės braido.
Tik šešėlis prie upės vis trypčioja vienas,
Įsidrąsinus saulėn ragus kiša sraigė...
 
Apgaulinga drąsa, nes juk vos tik palietus
Vėl į kiautą, savin, vėl neatveria durų.
Bando kalbint slapukę padūkeliai lietūs,
Bet kantrybės per mažą jiems, laiko neturi...
----
Taip ir lieka šešėlis liūdėti,
Lindėt tamsoj sraigė.
Lyg pro rėčio akis sapnas byra ir byra.
Anoj pusėj dangaus tartum duoną suraiko –
Kam į kairę, į dešinę...
Kam kvatot,
Kam – į tylą...
 
2017m. gegužės 7d.