Siekei viso pasaulio ištiestais delnais,
Bet jis tiktai nutoldavo ar plėtės.
Ir tu pavargdavai, nuleisdavai rankas,
Nes palei mišką rausdavo avietės,
Laukuos žydėjo rugiagėlės, lubinai –
Suspaudęs jausdavai kažką svarbiau laikąs.
Nors širdyje vis tiek dar toksai pats likai –
Nedrįstantis savų tikslų išduoti,
Bijojai pasirodyt silpnas, nerangus...
.........................................................................
Deja, mes esam laiko užkoduoti,
Nes laikas keičiasi ir keičiasi laikai.
Tu – tik Žmogus.
2017 gegužės 17 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-05-18 10:37:52
O aš nesutinku su Audronaša, kad nereikia daug norėti... Kaip tik reikia norėti daug: daug siekti , daug skaityti, daug bendrauti, keliauti; daug naktų praleisti žiūrint į žvaigždes... ir jų visų norėti..., irstytis valtimi, kai dar vis negana ir negana... Tik materialių dalykų turi pakakti tiek, kad galėtum gyventi oriai, o tai kas sielai - daug, dažnai ir dar su kaupu, kaip tk dėl to, kad tu - Žmogus :)
Beje, eilėrašis puikus :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-17 20:18:28
Jautrūs posmai,šilti ir dvasingi...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-17 10:59:46
tik Žmogus ... Bet svarbu, kad iš didžiosios raidės....
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-05-17 09:46:18
Yra toks posakis kuo daugiau norėsi, tuo mažiau turėsi, manau, kad jis galioja.