Romansas po ievom

Prašai – neverk – liūdėt nereikia.
Liepsnoja ryškūs tulpių  žiedlapiai.
Degs nuo aistros veidai įkaitę,
O ievos melsis upei bėgančiai...
 
O ievos melsis saulei kylančiai,
Aušra žvaigždėtą rūbą velkas.
Naktis mėnulį vedas mylimą
Į kitą pusę, kitą krantą...
 
Į kitą pusę Žemės rutulio,
O aš lieku ant tavo rankų.
Prašau, užstok nuo vėjo gūsių,
Širdis skaičiuoja pulsą tankų...
 
Širdis skaičiuoja laiką skubantį,
Nuslysta saulė vėl per dangų.
Prašau prašau manęs nebudinti,
Miegu po ievom tau ant rankų.
 
Miegu po ievom upėn svyrančiom
Ir po blakstienom upės tvenkiasi.
Bučiuok gegužio šerkšnui byrant
Akis užmerktas...
Meilę...
Lemtį...

2017 m. kovo 12 d.
Saulėlydis

2017-05-16 06:34:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-05-17 02:19:46

Na, kur jau čia liūdėsi... Ant rankų ir po ievom :)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-05-16 20:28:56

toks puikus romansas...

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-05-16 18:56:57

Taip, gražu ir jausminga...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-05-16 10:26:19

meilės šauksmas, gražu,gilus jausmas.