Romansas po ievom

Prašai – neverk – liūdėt nereikia.
Liepsnoja ryškūs tulpių  žiedlapiai.
Degs nuo aistros veidai įkaitę,
O ievos melsis upei bėgančiai...
 
O ievos melsis saulei kylančiai,
Aušra žvaigždėtą rūbą velkas.
Naktis mėnulį vedas mylimą
Į kitą pusę, kitą krantą...
 
Į kitą pusę Žemės rutulio,
O aš lieku ant tavo rankų.
Prašau, užstok nuo vėjo gūsių,
Širdis skaičiuoja pulsą tankų...
 
Širdis skaičiuoja laiką skubantį,
Nuslysta saulė vėl per dangų.
Prašau prašau manęs nebudinti,
Miegu po ievom tau ant rankų.
 
Miegu po ievom upėn svyrančiom
Ir po blakstienom upės tvenkiasi.
Bučiuok gegužio šerkšnui byrant
Akis užmerktas...
Meilę...
Lemtį...

2017 m. kovo 12 d.
Saulėlydis