Atrodo, vėjo kryptys apgaulingos,
Ryte — iš šiaurės, vakare — nuo pietų,
Ir širdies mintys graudulingos —
Tai dvasioje šalna, tai vėlgi lietus.
Vėjus sutramdyt dangaus darbas,
Ir kryptį jie juk gauna iš aukščiau,
Jausmus, mintis supaisyt tikras vargas —
Nieko painesnio aš pasauly nemačiau.
Bet juos pajungia ir jie susitvarko,
Kai dangui irgi palenki tu širdį, sielą savo,
Ir tavo dvasios veido nesudarko,
Tik stipriai glaudžia prie krūtinės... mano.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-05-16 18:39:44
Gamtą tvarko sunkiai nuspėjamos jėgos, o žmogaus sieloje betvarkė sunkiai suvaldoma...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-05-16 00:30:33
O labiau lietų ar šalną prigludę jaučia? :)