Mergišius alfa patinas, labai meilus kaip katinas –
Vestuvėse jis grojo, ir pateles viliojo.
Jo vardas buvo Zdislavas, o pavardė Murkoškinas,
Žmona jo gailiai verkdavo, kad vyras jos šūdoškinas.
Jis ant krūtinės plaukus sušukuodavo savus
Ir su želė ištepdavo savuosius ūselius,
Sulaižęs ševeliūrą, jis ant scenos gražiai grojo...
Daugybė girtų bobų nuo dainų jo surujojo.
Dangoraižio viršūnėj jis turėjo savo ofisą,
Kur visi Švenčionėliai buvo žvaigždei šiai po kojų.
Baseine gėrė šampę, mergos nugarą jam trynė
Ir jis visoms žadėjo šviesų, blizgantį rytojų.
Jis buvo muzikontas ir srities profesionalas,
Bet jam gyventi trukdė tas nerimstantis jo galas.
Kol vieną dieną jį žmona su pagaliu sumušo
Ir užsienin pabėgo – žodžiu, santykiai sulūžo.
Žmona pikta pabėgo, išvežė šešis vaikus –
Dėl visko liko kaltas Slavkos galas neramus...
Raudojo gailiai Slavka, kad padarė šeimai žalą,
O ryte stvėrė peilį, ir... Nupjovė savo galą!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-05-16 10:27:19
Pastarasis kūrinėlis nėra satyra. Nėra meninės raiškos priemonių. Tai greičiau šmaikštus paeiliavimas (šmaikštumo laipsnį nusistatome individualiai).
Satyrai anekdotiškų aktualijų, turinio juokingumo neužtenka. Potekstės reikia ir dar kai ko už jos. Net slidžius reikalus galima apvynioti... bet kokį turinį pateikti ne tiesmukai.
---
Ta proga truputį pasamprotausiu ir apie panašios stilistikos prozą.
Skaičiau Žarnas... paskui nustojau. Vėl kažkada atsiverčiau.
Sutinku, kad gali prajuokinti ir primityvas. Prajuokinti tiesiog, be priežasties. Taigi, priėmimui įtakos gali turėti nuotaika.
Bet gal dar paminėtinas skaitytojo bendras pasirengimas – asmeninis humoro (ne)suvokimas, mat jis yra toks neapčiuopiamas, nenusakomas...
Nešališkai žiūrint, turinio ir atitinkamos raiškos pasirinkimas suprantamas. Ir egzotiškuose žargono triusikuose stilius su daug š išlaikytas, varoma gana sklandžiai. Vis dėlto žargonas labiau pateisinamas dialoguose, o vien juo dėstant viską (t. y. autoriaus kalboje) per daug.
Nesprendžiu kaip apie literatūrą, netgi kaip apie kokią moderniąją srovę, tai tik pastebėjimai apie seriją apskritai.