Santrauka:
Eilės eilėmis, bet pavadinimas man šiandien atitinka kai kuriuos kitus dalykus :) Nekreipkit dėmesio, tai labai individualiai.
Koks keistas lyg šiaudinis tavo juokas,
Kai vėjas braido po tuščias ražienas.
Kvatojiesi, nes taip esi išmokęs
Ir moki būt su vėju vienui vienas.
Tik kartais supyksti – rėki, bariesi,
Tačiau trumpam, nes niekas nesiklauso –
Netikros tavo mintys, žodžiai, tiesos.
Tu – palikta galulaukėj kaliausė.
Žiema ateis ir vėl be galo liūdna,
O šalčio nejauti – juk tu be kojų.
Nors būna, kad sapnuos paėmęs liutnią
Brauki jos stygom ir nesikvatoji.
Gyvenimas priverčia atsibusti –
Net nesvarbu koksai jau metų laikas.
Tu niekad nenorėjai vėjui skųstis,
Nes vėjas paslapčių nebeišlaiko...
Juokies, juokies tarytumei pamišęs
Garsiau už pūgą, už miškų ošimą...
.............................................................................
Matai paukščius.
Jie išskrenda.
Kam grįžo?
Tu nebegrįžtum, bet esi toks gimęs.
2017 gegužės 5 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-05-06 22:16:46
Kai skaitau Kaip lietus eiles, man nesinori rašyti- čia randu viską, ko pati išreikšti žodžiu taip grakščiai ir stipriai nemoku... O skaityti didelis malonumas...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-06 20:37:32
na, labai labai gražios eilės, su savu skambesiu, išmintim ir begaliniu lyriškumu, jausmingumu...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-05-06 18:51:24
Savitai, visai naujais garsais suskambo.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-06 16:29:32
Šis labai patiko. Ir taip jau yra su tavo eilėmis - kaskart skaitant įgauna kitokį atspalvį. Jau kažkada sulyginau su tuo kaleidoskopu iš spalvotų stikliukų. Pasuki- ir kitas vaizdas.
Paskutinės eilutės- iki gelmių.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-05-06 14:33:43
Vėjas ir kaliausė... o ar galėtų autorius sukurti pvz. vėjas ir kalnas?
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-05-06 14:28:07
Verta iš autoriaus kūrybos pasimokinti poezijos meno, t.y. kaip reikia rašyti eilėraščius. Tikrus.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2017-05-06 08:20:59
Nuostabus eilėraštis, seniai su tokiu malonumu beskaičiau. Mintis gimdo mintį, kartais neadekvačią, kartai ne tą,kurią norėjo išsakyti autorius. Kodėl tos ražienos tuščios, o atvirai kalbėti iki šiol galėjęs bent su vėju, dabar jau su niekuo, nes jau ir vėjas paslapčių nebeišlaiko, o juokas skaudesnis už raudą.pūgoje.
Paskutinis posmas - aukščiau klasikos.
Vartotojas (-a): Mira Mira
Sukurta: 2017-05-06 06:52:35
Tokia elementari tiesa: Jei nori,kad girdėtų, klausytų, išklausytų, nereikia rėkti ir bartis. Eilėraštis puikus. Ir labai gerai pažįstamas kitų "šiaudinis juokas". Duria skaudžiai.