Mano draugai puskunigis ir išganaitis
yra masonai ir priklauso
galingajam filatelistų ordinui.
Jie kolekcionuoja dangaus ženklus, antspaudus
bei rašo eiles parkeriu
į mėlyną sąsiuvinį.
Vieną ašarotą rytą,
jau pavargę po ilgo ėjimo
iš rytų į vakarus,
prie moabito kalėjimo
jie sutiko eriką honekerį
ariantį paskutinius valstybės arus.
Ką šiandien valgai ir geri?
Kodėl dar likę gyvi draugai
lyg tarnai susiraukę?
Gal nepatinka dryžuota kepurė ir kaukė?
Gal grįžtant (nacional)socialistų laukiat?
O taip, šitie klausimai daug ką pasakė.
Vakare parėjęs į namus surikau banzai,
išgėriau karčią ryžių degtinę sakę
ir emigravau į vokietiją,
kur taip pat lietūs lyja,
kur rugiai išplaukę,
kur geltonkasė grethen su džipu laukia.
O mano draugai masonai
kerta lietuviškus beržus ir uosius,
naktimis nemiega,
nes kantriai skaičiuoja
žaliu(osiu)s ir mėlynu(osiu)s.
Oh, my homeland, oh, my country.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-05-05 11:16:13
Oh, my homeland, oh, my country.
O čia džiaugsmo šūksnis ar pavydo? ;)
Geras dalykas žalius ir mėlynus skaičiuoti, bet... beržų ir uosių mažėja ir mažėja. :(
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-05-03 23:50:33
Jie ne tik įdomūs. Jie pamokantys ir pažintiniai. :)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-05-03 22:36:12
Eilinį kartą susimąsčiau: rašoma smagia ranka, kartais ir su ryškesniu pramoginiu polėkiu (irgi smagu), bet kad visuma būtų tik linksma ar net juokinga? Nemanau, nors, ko gero, tai mano problemos visur įžvelgti ir kitų pusių, atspalvių.
Bet prajuokinsiu.
Didesnis klaustukas sekant šį paklajojimą buvo lietus. Gal jame ir nėra jokio prasminio akcento, o vakarų kryptį užtenka suprasti kaip ėjimą į ten, iš kur debesys, taigi kaip pasipriešinimą kažkam, kas tvenkiasi... kol kas sunku pasakyti.
Kaip ir daugelis eilėraščių, šis sunkiai pakomentuojamas (jeigu tų akcijų išvis reikia), bet jei kalbame apie metaforiškumą, mintį pagainioti galima: per mažosiomis rašomus tikrinius daiktavardžius (vardai, regionai), prasiplečiančius iki bendrinių (tik pavadinime išskirtinumo nesupratau); per honekerio pavidalą, kuris pajėgus sukelti politinį, tarpregioninį žodžių žaismą su demokratijos kvapeliu; ir per banzai, sakę kaip atstovavimą rytiniam regionui (imitavimą?) ir vakarėjimą...
Bet tai padriki suvoktų metaženklų aiškinimai.
O pagrindinės idėjos (nebūtinai sutampančios su Autoriaus) šios:
Dangaus lemtingasis raštas, paštas – bičiulių (panašių) jungtis.
(E)migracija, prisitaikymai (visur panašiai lyja, ir tuo pat atrodo kitur geriau).
Piniginių ženklų esama... kas svetur, kas vietoj skaičiuoja žalius ir mėlynus. Gi ne lipdukus Air mail / Par avion.
Tėvynės klausimas... bene danguj kas nors apie ją parašyta? Kuria kalba, įdomu?
Žemiečių ložė... puskunigiai ir (ne)iš(si)ganaičiai. Klajoklių avelių banda.
Galų gale – kai galvos (nuo klausimų ir neįgalėjimų) išsijungia, tai irgi vakarai. Belieka šlapios raudos.
O ką, neįmanoma suprasti taip?
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-03 21:01:02
smagu skaityt jūsų kitoniškus, be meilių seilių ir pan.eilėraščiais...visada būna įdomu
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-05-03 17:46:02
Gali pasiklysti beskaitydama, bet įdomu, nes nežinai, kas už posūkio...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-05-03 16:30:08
Skaitant jūsų eiles nuobodu nebūna...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-05-03 16:24:36
privertė nusišypsoti, kolekcionuoja dangaus ženklus ir antspaudus.Darosi linksma.