Mano draugai puskunigis ir išganaitis
yra masonai ir priklauso
galingajam filatelistų ordinui.
Jie kolekcionuoja dangaus ženklus, antspaudus 
bei rašo eiles parkeriu
į mėlyną sąsiuvinį.
 
Vieną ašarotą rytą,
jau pavargę po ilgo ėjimo
iš rytų į vakarus,
prie moabito kalėjimo
jie sutiko eriką honekerį
ariantį paskutinius valstybės arus.
 
Ką šiandien valgai ir geri? 
Kodėl dar likę gyvi draugai
lyg tarnai susiraukę?
Gal nepatinka dryžuota kepurė ir kaukė?
Gal grįžtant (nacional)socialistų laukiat?
O taip, šitie klausimai daug ką pasakė.
 
Vakare parėjęs į namus surikau banzai,
išgėriau karčią ryžių degtinę sakę
ir emigravau į vokietiją,
kur taip pat lietūs lyja,
kur rugiai išplaukę,
kur geltonkasė grethen su džipu laukia.
 
O mano draugai masonai
kerta lietuviškus beržus ir uosius,
naktimis nemiega,
nes kantriai skaičiuoja
žaliu(osiu)s ir mėlynu(osiu)s.
Oh, my homeland, oh, my country.