Greit sode vėl obelys dainuos –
Siaus pūga baltais, baltais žiedais.
Neramu bus vėl širdy, namuos,
Kelias šauks, kur vaikščiojom kadais.
Prieblanda vakarė slėps jausmus,
Nuo savęs, tavęs, senų draugų.
Mintys tyloje ir vėl prabus.
Tavo priesaiką lig šiol girdžiu.
Neš, nuneš mane toli, toli
Aidas tos melodijos jautrios...
Mėnuo dairos kiemo vidury,
Ieško jis manęs jaunos, kitos.
Kažin, ar pažintum tu mane...
Byra mano saulė trupiniais.
Mes abu – jau ne viena daina,
Nors į dangų žvelgiam vakarais
Į tą pačią žvaigždę – rinkais tu,
Dar žadėjom – ji visur lydės
Ir kasnakt sujungs... Mes vėl kartu
Toj nakties šviesoj baltos vilties...
spika
2017-05-03 12:33:38
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-04 22:22:14
Gražu...
Kažin, ar pažintum tu mane...
Byra mano saulė trupiniais.
Mes abu – jau ne viena daina,
Nors į dangų žvelgiam vakarais
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-05-03 23:51:36
Balta viltis... Taip – ji visada labai balta.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-05-03 15:13:45
tokias eiles noris dainuoti...išsaugosiu
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-05-03 13:31:58
mielos eilės,su praradimo jausmu, taip supratau.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-03 13:03:32
labai gražūs pavasariški jausmai...priglausiu