Greit

Greit sode vėl obelys dainuos –
Siaus pūga baltais, baltais žiedais.
Neramu bus vėl širdy, namuos,
Kelias šauks, kur vaikščiojom kadais.
 
Prieblanda vakarė slėps jausmus,
Nuo savęs, tavęs, senų draugų.
Mintys tyloje ir vėl prabus.
Tavo priesaiką lig šiol girdžiu.
 
Neš, nuneš mane toli, toli
Aidas tos melodijos jautrios...
Mėnuo dairos kiemo vidury,
Ieško jis manęs jaunos, kitos.
 
Kažin, ar pažintum tu mane...
Byra mano saulė trupiniais.
Mes abu – jau ne viena daina,
Nors į dangų žvelgiam vakarais
 
Į tą pačią žvaigždę – rinkais tu,
Dar žadėjom – ji visur lydės
Ir kasnakt sujungs... Mes vėl kartu
Toj nakties šviesoj baltos vilties...
spika