Mylėt tave – lyg nemylėti nieko,
Lyg debesį danguj lydėt žvilgsniu,
Bet niekad rankomis jo nelytėti
Ir niekad nenubust sykiu...
Esi tarytum aidas aido
Bedugniam mano šuliny.
Lyg spektras, kurs ant stiklo žaidžia –
Tik nežinau, ar tu išvis esi...
Ore rytinis kavos kvapas,
Nutūpęs ant blakstienų ilgesys.
Balta avis baltom mintim prašnekus
Iliuzija – maitintoja šaltoj nakty.
Tartum žuvis pasprukusi iš tinklo
Ar žiedas vienadienis obely...
---
Mylėt tave – lyg nemylėti nieko,
Tiktai žinot – kažkur vis tiek esi...
2017 m. balandžio 14 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-29 00:25:53
Visada sakau, kad geriau susikurti iliuziją, bet ne palaidoti tikrovę... :(
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-04-28 20:21:19
Gera skaityti kai rašoma širdimi
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-04-28 15:23:35
panirau į jaunystę, echhh...gera buvo laukti meilės...
Anonimas
Sukurta: 2017-04-28 12:29:15
čia matyt platonas įsimaišė. gražu
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-28 11:00:15
Mylėt tave – lyg nemylėti nieko,
Tiktai žinot – kažkur vis tiek esi...
jautri pabaiga, gražios eilės