Mylėt tave – lyg nemylėti nieko,
Lyg debesį danguj lydėt žvilgsniu,
Bet niekad rankomis jo nelytėti
Ir niekad nenubust sykiu...
 
Esi tarytum aidas aido
Bedugniam mano šuliny.
Lyg spektras, kurs ant stiklo žaidžia –
Tik nežinau, ar tu išvis esi...
 
Ore rytinis kavos kvapas,
Nutūpęs ant blakstienų ilgesys.
Balta avis baltom mintim prašnekus
Iliuzija – maitintoja šaltoj nakty.
 
Tartum žuvis pasprukusi iš tinklo
Ar žiedas vienadienis obely...
---
Mylėt tave – lyg nemylėti nieko,
Tiktai žinot – kažkur vis tiek esi...

2017 m. balandžio 14 d.