Bara mažas paukštelis vienatvę,
Veja snaudulį, gailestį sau.
Jo širdelė mažytė, mažytė,
O sparneliai pakelia daug.
Vieversėli, mažasis paukšteli,
Tarpe žemės – dangaus tu esi.
Skamba tavo giesmelės platybių
Ir pakelti akis tu verti.
Paieškoję vaiskaus dangaus plote,
Ak, numojame – tu per aukštai.
Argi gali tave kas matyti,
Tik giesmelė ramina negaišt.
Ir augina sparnus tik žinojimas,
Ir nubėga širdis pas tave...
Mažas, mažas padangių paukšteli,
Tavo giesmės – vaikystė mana.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2017-04-28 11:23:37
Paukštelis- mažas, o gali daug... Jautriai ir gražiai sueiliuota.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2017-04-28 08:19:15
Ypač daug švelnumo tekstui čia suteikia deminutyvai.Gražu.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-04-27 11:39:56
mielos eilės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-26 21:56:10
Gražu, Laumele. Kadangi vaikystei, tai tų mažybinių žodelių čia kaupina. Bet tai juk vaikystei :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2017-04-26 20:06:48
Kaip gražu
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-26 19:47:14
kaip gi gali nepatikt eilės vaikystei...jos tokios švelnios ir jautrios