Bara mažas paukštelis vienatvę,
Veja snaudulį, gailestį sau.
Jo širdelė mažytė, mažytė,
O sparneliai pakelia daug.
Vieversėli, mažasis paukšteli,
Tarpe žemės – dangaus tu esi.
Skamba tavo giesmelės platybių
Ir pakelti akis tu verti.
Paieškoję vaiskaus dangaus plote,
Ak, numojame – tu per aukštai.
Argi gali tave kas matyti,
Tik giesmelė ramina negaišt.
Ir augina sparnus tik žinojimas,
Ir nubėga širdis pas tave...
Mažas, mažas padangių paukšteli,
Tavo giesmės – vaikystė mana.