Tu pameni — kai traukiniai skaičiavo laiką,
Mes buvome tiktai vaikai...
Dūzgė bitės, kai pauzėmis buvo ramūs laikai.
Tu pameni – mes užaugome –
Netikėtai sau kiek per greit.
Vakarėjantį dangų nuspalvino
Tik pražydę liepų žiedai.
Bėgiais tįso medunešio kelias.
Vinguriavo kažkur į dausas.
Gal į purų vakaro guolį,
Gal į glėbį tamsios nežinios.
Aš vis pamenu, tu ar dar pameni,
Kai nulijo, kvepėjo dangum
Ir smaluotas pabėgių kelias
Taip kvepėjo žiedais tarpe jų.
Buvo metas, kai laiką skaičiavo
Traukiniai rytdienos amžinos...
Tik tas laikas toks trumpas, nors savas
Jau tais bėgiais nebėgs atgalios.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-25 16:06:18
žavingos eilės...oi tas laiko lėkimas
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-04-25 15:11:56
Ooo, kokia nostalgiška jaunystės vasara.. :)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-04-25 14:05:22
Traukinys nuvažiuoja - sugrįžta, bet laikas nušvilpia nesugaunamu vėju...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-04-24 23:15:06
Tik tas laikas toks trumpas, nors savas
Jau tais bėgiais nebėgs atgalios,
Bet vaikystė vis klaidžios per pievas,
Vis ieškos tavo, mano mažytės pėdos.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-24 22:43:46
Och, tas medus, Laumele... Kaip neatsiminsi :)