Santrauka:
Paskutinę savaitę kažkaip nesirašė, tai vis senus eilėraščius keldavau – iš archyvų. O dabar trys iš karto, nesupratau net pats... Vieną keliu, dar šiltas :)
Kai skausmas dingsta – norisi mylėti,
Tačiau kitaip...
Tik ar kitaip aš moku?
Juk skaičiavau lašus, kai lydavo mūs lietūs –
Tą monotonišką barbenimą į stogą.
Seniai tai buvo –
Jau beveik pamiršęs,
Kaip tirpsta žiburiai ant šlapio stiklo
Ir kaip nuplauna dulkiną vanduo paviršių,
Ir tiktai šiapus lango viskas tampa tikra.
Jauku, jauku bei šilta –
Lyg žiūrėčiau
Į stalo lempą – saulę prijaukintą,
Kreivus šešėlius medžių – kojas taburečių,
Į rudą upės vandenį – lakuotą spintą.
Pasaulis visas tilpdavo kvadratuos –
Tapetinėse pievose –
Gegužis...
Ir tirpo, tirpo, tirpo šitaip metai –
Aš, tu, lietus – lašai lyg širdies dūžiai.
Tačiau staiga padangė išgiedrėjo
Ir debesys visi kažkur pradingo,
Pro langą neužvertą pūstelėjo vėjas...
............................................................................
Aš vis dar čia likau.
O tu likai laiminga.
2017 balandžio 24 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-04-25 10:51:08
Pro langą neužvertą pūstelėjo vėjas
Ir įnešė kažką gaivaus džiaugsmingo,
trumpam kažkas į aukštį pakylėjo,
išslydo žemė iš po kojų...
Gražios jausmingos eilės.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-04-24 22:22:10
Pajutau gyvas širdies versmes...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-24 18:40:37
Ir tirpo, tirpo, tirpo šitaip metai –
Aš, tu, lietus – lašai lyg širdies dūžiai.
Net atsidusau pora kartų perskaičiusi...taip viskas gražiai sudėta, o dar ta pabaiga.Ačiū.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-04-24 17:01:58
Artimas...
Kai skausmas dingsta – norisi mylėti,
Tačiau kitaip...
Ir šiaip įdomi kambario ir gamtos paralelė...
O pabaiga - kaip visad. Tik atsidusti... Ir nieko baisaus, kad nesirašo kai po to gimsta tokie ir net po tris :)