Paklydę mintys tarsi paukščiai,
Audros ir vėjo nublokšti,
Atsakymo niekaip nerado,
Kodėl taip skaudžiai bitės gelia,
Kodėl nuvysta ievos paupiuos,
Kodėl jazminų kvapas širdį veria,
Kodėl gi rožės su spygliais.
Paklydę mintys išeities nerado.
Nuoga tyli, kaip mirštanti svajonė,
Mintis sulaužytais sparnais
Atsitrenkė į tuštumą širdies ir proto,
Jausmų ir gyvuliško prado,
Į tuštumą esmės.
Paklydę mintys kelio jau nerado.
Į tamsą pasinėrė, pilkais šešėliais virto,
Slinko paupiais ir slėpėsi už medžių
Liūdnais be prošvaiščių veidais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-04-25 14:09:48
Mintys - klajoklės, jos tokios nepastovios ir sunkiai suvaldomos...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-24 14:32:57
Egzistencinis. Kažkada rašiau ir aš kažką panašaus tokiu pavadinimu. Veikiausiai visi rašo. Poezija yra pamąstymas arba jausmai. Arba jausmai, apie kuriuos mąstai. Na, čia kombinacijų ir daugiau :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-24 11:17:59
ach, tos paklydę mintys...kartais jų nesulaikyt