Kai nebus nei dienos, nei nakties, pasiliks tik balandžiai ir lapkričiai
O kava įpusėta atvės. Bus dangus toks neišskalbtas pilkas.
Nerašysiu eilių ir nebursiu likimo negimusiai ateičiai
Tik surinksiu žvaigždes žolėje, kuri šitaip lietaus pasiilgusi.
Ir pakvips žemuogynai dar vaikiškų pėdų nemindyti
Dobiluose ganysis ėriukai, siūbuos vėjo glostomos smilgos.
Aš atnešiu delnuose rasos tavo kaktai suvilgyti
Saulė leisis vyzdžiuose dar kartą sužvilgusi.
Burs ramunės iš žiedlapių, raustels aguonos iš gėdos
Klykaus nerimą kregždės, sparnuose neš spindulį lietui.
Nemokėsim širdžių nuraminti, pulsuos nepaliaujamai venos
Lūpom žodžių pritrūks, suliepsnos, kas ne mudviem žadėta.
Suks malūnas sparnus. Gūrins laiką nedylančios girnos.
Nuo beržų kris lašai ir blakstienos virpės jas palietus.
Tarp eilučių vingiuos kelias dūstančio ilgesio pilnas
Liks šešėliai sutemus ant pievų žolės išgulėtos.
---
Kai nebus nei tavęs, nei manęs
Pasiliks tik balandžiai ir lapkričiai...
2017 m. sausio 6 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-22 12:04:33
Kitaip. Tokį įspūdį suteikia ilgos strofos. Vaizdu. Labai geros eilės.
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-04-20 16:09:28
Išgyventa ir išjausta... Stipru.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-04-20 15:02:22
Nuoširdu ir gilu...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-20 11:38:15
---
iKai nebus nei tavęs, nei manęs
Pasiliks tik balandžiai ir lapkričiai...
Kiek daug pasakyta pabaigoje eilių...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-04-20 11:28:52
gražiai aprašyta deja, taip bus, džiugu, kad dar yra kažkiek laiko.