Koks keistas jausmas nepabudus keltis,
Kai akyse dar pripustyta sniego,
Širdis įlipusi į sapnų valtį,
O tu šalia, bet lyg nebūtų nieko.
Ir negirdžiu šį rytą „Labas rytas“,
Nes man belikęs vakaro „Labanakt“.
Ir vazoj rožė jau seniai nuvytus –
Tiktai spygliai kaip meilės talismanas
Dar duria, duria: neprabudus keltis?..
O, Viešpatie, aš tebenoriu miego!
Bet siela jo juk prikalta per keltį
Ir jis padėti nebegali niekuo.
Tik tu gali. Nors vakaro „Labanakt“
Kaip užkeikimas lūpose sustingęs.
...................................................................
Brangioji mano, ak, brangioji mano,
Nejaugi „Labas rytas“ šįryt dingo?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-04-15 17:33:34
Paprastai sakau, jog reikia ištart "labanakt", kad turėtum kam pasakyti "labas rytas"…
Bet čia ši taisyklė netinka...
Švelnus ilgesys... Nenoras nubusti realybėje...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-15 12:27:10
gera, kai ištari Labas rytas ar tau ištaria...nedings šie žodžiai ir jums...gražios eilės
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2017-04-15 09:50:58
Nedingo. Jis bus pasakytas, tik reikia išgirsti. Juk kartais negirdim...Linksmų Jums švenčių.