Padovanokite man vieną dieną
Iš metų tų, jau nebeturimų...
Žavingi jie, tik sparčiai eina
Akimirkų albuman sugula...
Grąžinkit staktą tą, kurioj užaugau
Vis trokšdama pralenkti laiką...
Brangiausius veidus, seną draugą...
Bet datos viską riekėm raiko...
Dar leiskite paglostyt žvaigždę,
Ant debesų pūkų sapnuoti.
Galbūt kita aš... Ne... Vis aidi...
Švelni versmė būties ąsoty...
---
Nedaug prašau – šviesos ir grožio
Ir kad nebūtų prikaltų prie kryžių.
Nedovanokite dygliuotų rožių –
Šiandien truputį sau pavydžiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-15 01:24:00
Jau sveikinau, bet sveikinimų per daug nebus: Su gimtadieniu! :) Jau sakiau, bet pasikartosiu: geros eilės, man žiauriai patiko :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-14 20:39:02
toks lengvas pavydas sau...bet vistiek norėčiau šiandien padovanoti pačių gražiausių pasaulio rožių, kad ir dygliuotos jos, bet žiedlapiai švelnūs , švelnūs ir puikus aromatas...su Tavo diena, mieloji
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-04-14 13:25:38
Su gimtadieniu ir lai visada Jums rožės žydi ne vazoje, o po langais: nejausit dyglių.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2017-04-14 11:48:38
,,...ir kad nebūtų prikaltų prie kryžių" - lai nebūna
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-04-14 08:30:04
švelni versmė būties ąsoty - gražus įšsireiškimas.