Padovanokite man vieną dieną
Iš metų tų, jau nebeturimų...
Žavingi jie, tik sparčiai eina
Akimirkų albuman sugula...
 
Grąžinkit staktą tą, kurioj užaugau
Vis trokšdama pralenkti laiką...
Brangiausius veidus, seną draugą...
Bet datos viską riekėm raiko...
 
Dar leiskite paglostyt žvaigždę,
Ant debesų pūkų sapnuoti.
Galbūt kita aš... Ne... Vis aidi...
Švelni versmė būties ąsoty...
---
Nedaug prašau – šviesos ir grožio
Ir kad nebūtų prikaltų prie kryžių.
Nedovanokite dygliuotų rožių –
Šiandien truputį sau pavydžiu...