Atgimimas

Aukštai, viršum galvos, tik debesų figūros –
Aš juos, nuplaukiančius dangum, vejuos.
Vejuos žalsvėjančių laukų gaivumą
Ir delnus, pilnus saulės ir šviesos.
 
Pirmieji pumpurai lukštentis įsišėlo,
Teplyšta trapios siūlės, dejuodamos balsu.
Ties horizonto linija rausvai nuvakarėja,
Į vieną susilieja ir žemė, ir dangus.
 
Ir vėl žmogaus rankas arčiau prie žemės traukia,
Pagirdyta lietaus prasikala žolė.
Žiedais ir giesmėmis atgimusios palaukės
Iš naujo kviečia būti ir iš širdies mylėt.
giedrytė

2017-04-08 22:17:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-04-10 14:18:00

Gražios pavasariu alsuojančios eilės...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-04-09 14:06:19

šviesios, ugningos eilės...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-04-09 00:08:53

Net su savotišku patosu. Įtikinamai.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-04-08 22:44:53

Prasmingas pavasarinis atgimimas.