Santrauka:
Pirmą kartą taip rimuoju...
Nepasakoki niekam kaip tau skauda
Net ir per potvynį per liūtį
Kai noris vandeniu pabūti
Ir nuskandint nebylią raudą
Juk tam ir skirtas baltas popierius
Kad ryškiai mėnesienai šviečiant
Palinktum lyg šešėlis kiečio
Ir išpažintum savo nuodėmes
O dantys nuo rūgšties atšimpa
Kai vis ne tą atkandi obuolį
Nors išvaizdus be galo rodosi
Matyt laukinis dar nesunokintas
Žinok naktis ne visad girdi
Bet ir parvirtus žvakė dega
Tirpdydama kiečiausią ledą
Ir suteka lašais į širdį
Todėl geriau sukurki maldą
Po žodį ir įveiksi kliūtį
Lyg obuolį numesi pūti
Tiktai nepasakok kaip skauda
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2017-04-09 20:20:41
Pasipasakojus skausmas palengvėja, daug tokio skausmo paskutiniu metu išklausau emocinės paramos linijoje. Nereikia to bijoti... eilės puikios.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-07 23:10:32
Reikia ir gaubtinį rimą išbandyti, giriu už pastangas. Ronaldo irgi gimė be kamuolio. :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-07 20:16:04
gražus rimavimas, puikios eilės
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-04-07 13:36:27
Kiek supratau - pavyko įveikti šią kliūtį... Na, kartais papasakojus skausmas atlėgsta...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-04-07 11:07:36
labai geras,tiesa nereikia pasakoti,dėl to tenka gailėtis.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-04-07 08:10:52
Pavyko, puiku - po žodį ir įveikėte kliūtį! Labai patiko vidurinysis ketureilis: o dantys nuo
rūgšties atšimpa...ir t.t.