Pakviesk mane
prie ilgakojo mūsų beržo,
varnėnai kai į inkilą
jauniklius perėt parskris.
Pašvilpaus vėjas seną meilės dainą,
iš beržo šerdies į ąsotį
sula gaivi tekės.
Pakviesk mane
pabraidžiot po ankstyvą rasą,
saulei tik pradėjus rausvinti
ežero bangas.
Iš saulės patekėjimo
nuausime kitokį raštą,
įpindami naujas bendros vilties gijas.
Pakviesk mane
paklust nakties atodūsiams,
raškyt toliau
nenurėkštas jaunystėje žvaigždes.
Neišmestą kaštoną iš anuomet
tau padovanosiu.
Pakviesk bent jau
nueinančio pavasario lietaus sulaukt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-04-05 13:01:56
Labai mielos eilės.
Kai dama kviečia - negražu nereaguoti. Kur Jūs?