Vakarojant

Į upės vandenį, matai,
Dangus žvaigždėtas nusileido,
Ir čia, ir aukštumoj antai
Toks pat platus mėnulio veidas.

Ar, Nemune, tu dar meni:
Linguoja plokščiadugnės vytinės,
Pakrautos kailiais, medumi –
Į Mėmelį. Ten mugės vykdavo.

Grūdai, žvėriena, riešutai,
Mediena – tie didžiuliai plaustai,
Audimai susukti kietai,
Staklelėm aštuonnytėm austi...

Romantikos tikrai nedaug:
Diena – naktis tarsi ant lingės,
Jei audros Kuršmarių užstaugs –
Tai jau, narsuoli, sveikas dingęs...

Prisiminimai, kaip matai,
Atklydo iš  kažkur lyg aidas.
Tada, o ir dabar – aukštai
Mėnulis sielininko veidu.
baltoji varnelė

2017-04-03 16:39:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2017-04-04 10:30:55

Tai jau gerai prasimankštinai, kol iki Kuršmarių nuplasnojai - šaunuolė!

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-04-03 22:35:24

Ar aš kažką maišau, gal painioju, bet kažkokį paveikslą ta tema esu matęs. Gal tiesiog sutapimas... Geros eilės.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-04-03 17:34:01

koks gražus tas mėnulis sielininko veidu...toks puikus negirdėtas palyginimas ir eilės gražios