negesink šerpetojančio šerkšno nuo tylinčių lūpų
kol dar skauda – esu
net jei tyliai
jei vis dar ne čia
po ledynais dangaus lyg nupiešto
kažkas atitrūko
palengva
tartum aš nuo tavęs...
tartum tu nuo manęs...
smelkia šiurpas švelnus
taip gyviems kartais nudiria odą
būna skauda kvėpuot
lyg įkvėptum pernykščius paukščius
negesinki dangaus
ir tegul jis atimdamas duoda
skausmas būti – vienintelis toks
stebuklingai gražus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-31 13:18:13
Tiesiai širdin...Ir pasiimu
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-03-31 13:07:18
Kerintys žodžiai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-31 12:18:44
puikios eilės
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-03-31 12:00:00
skausminga būsena,įtaigiai ,giliai išreikšta.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2017-03-31 11:41:21
Stebuklingai gražu...