druska

neišeik...
juk rodyklės meluoja
verčia valandas virsti sekundžių gija
palūkėk...
dar pabūkim viens kito migloje
kur apraizgo ir suriša juosta tampria

nekalbėk...
pigūs žodžiai kvatoja
gyvą tiesą skaitysiu tiktai  akyse
patylėkim... 
abu praeitim užsikloję –
ji tarp mūsų suaugo galinga giria

prisimink...
kiek savęs paaukojom
į gyvenimo kalną įkopę drauge 
o dabar...
išdavikiškai širdys pulsuoja –
ateitis meiliai kužda – aš jauna, gal eime?

neklausyk...
duknas melas tau kloja –
čia minkščiau nei senuos namuose
netikėk...
kad medus saldumu suklijuoja –
mus į vieną sulipdo tik kieta druska
Rasojimas

2017-03-29 00:06:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-03-29 20:08:30

dar pabūkim viens kito migloje...

gražios, svarios mintys...

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-03-29 17:41:32

Taip, gyvenimo tiesa: mus į vieną sulipdo tik kieta druska

 

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-03-29 08:30:31

Gražus forma ir vertingas mintimis kūrinys. Priglausiu :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-03-29 00:20:25

Aukso žodžiai.