neišeik...
juk rodyklės meluoja
verčia valandas virsti sekundžių gija
palūkėk...
dar pabūkim viens kito migloje
kur apraizgo ir suriša juosta tampria

nekalbėk...
pigūs žodžiai kvatoja
gyvą tiesą skaitysiu tiktai  akyse
patylėkim... 
abu praeitim užsikloję –
ji tarp mūsų suaugo galinga giria

prisimink...
kiek savęs paaukojom
į gyvenimo kalną įkopę drauge 
o dabar...
išdavikiškai širdys pulsuoja –
ateitis meiliai kužda – aš jauna, gal eime?

neklausyk...
duknas melas tau kloja –
čia minkščiau nei senuos namuose
netikėk...
kad medus saldumu suklijuoja –
mus į vieną sulipdo tik kieta druska