Santrauka:
jei numegsi...
(pagal Martinaitį)
Tu numegzk man kelią iš arimų
ir iš eglių visada žalių.
Akmenį juodžiausių praradimų
aš užklosiu tuo keliu.
Ir gulės nugrimzdęs į vienatvę, –
nebeslėgs, nebegraudins širdies.
Ir atrodys, kad visai nebuvo
tų juodųjų metų, nevilties...
Ką brangaus turėjau, kas pražuvo, –
pasimirš. Ir niekad neskaudės.
Numegzk man kelią iš pavasarinių arimų
ar iš pirmųjų žibučių žiedų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-29 00:29:08
Gražu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-03-28 13:57:30
Tu numegzk man kelią iš arimų
ir iš eglių visada žalių.
Neužmirštamas tėviškės kvapas....
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-28 13:26:16
labai gražios eilės, tokios gyvos, kvepiančios pavasariu...