Tu skrisk į tuos, kurie tau tiesia ranką –
Ne kūnu prisiglauski, o širdim.
Tik nebijok, jos niekas neatims,
Nes jiems savų širdžių užtenka.
Žinau, tas skrydis bus tikrai nelengvas –
Sparnais įpratus užsidengt akis.
Bet juk kitaip svajonė nepagis,
Nes netgi paukštį netikėjimas aplenkia.
Galiausiai jūros atspindys lygus
(Vanduo it veidrodis – tave išsaugos)
Artės, artės – už nugaros paliks dangus...
Galbūt suprasi, kad praradus daug ką
Šiandien esi žuvėdrų apsupta,
O ten – krante – aguonų ugnys dega
Tartum kontrastas, kai suknia balta
Tu apsirėdžiusi atversi langą.
..............................................................................
Tad skrisk į tuos, kurie tau ranką tiesia –
Ne kūnu prisiglauski, o širdim.
Ir nebijok, jos niekas neatims,
Nors leisiesi žemiau,
Tačiau matysi šviesą.
2017 kovo 24 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-28 13:34:09
rodos, taip paprasta, bet taip gilu, reikšminga, išmintinga...ir beprotiškai lyriška
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-28 12:32:33
Išmintis ir ilgesys viename..
Tu skrisk į tuos, kurie tau tiesia ranką – o juk dažnai tos ištiestos rankos lieka nepastebėtos... Matyt, bijom nusileist žemiau....
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-28 11:26:01
Kad nesikartoti pritariu Atet ir manau, kad būtų dar efektingiau, jeigu šias eiles JAI padeklamuotumėte gamtoje arba prie žvakių šviesos.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2017-03-28 10:24:09
Šviesos pažadėjimas :) Burtininkas Jūs, Lietau :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-03-28 10:13:10
Jautru ir įtikinama...