Tu skrisk į tuos, kurie tau tiesia ranką –
Ne kūnu prisiglauski, o širdim.
Tik nebijok, jos niekas neatims,
Nes jiems savų širdžių užtenka.
 
Žinau, tas skrydis bus tikrai nelengvas –
Sparnais įpratus užsidengt akis.
Bet juk kitaip svajonė nepagis,
Nes netgi paukštį netikėjimas aplenkia.
 
Galiausiai jūros atspindys lygus
(Vanduo it veidrodis – tave išsaugos)
Artės, artės – už nugaros paliks dangus...
Galbūt suprasi, kad praradus daug ką
 
Šiandien esi žuvėdrų apsupta,
O ten – krante – aguonų ugnys dega
Tartum kontrastas, kai suknia balta
Tu apsirėdžiusi atversi langą.
..............................................................................
 
Tad skrisk į tuos, kurie tau ranką tiesia –
Ne kūnu prisiglauski, o širdim.
Ir nebijok, jos niekas neatims,
Nors leisiesi žemiau,
Tačiau matysi šviesą.
 
2017 kovo 24 d.