Ar būt diena, ar būt naktis,
tamsa vis dengia tau akis.
Per tirštą rūką nieko nematai,
jame paskendę tavo vaizdiniai.
širdim lietei, širdim matei,
širdim mylėjai.
Tu akmenis šalikelėj sugulusius šaukei,
jie nieko negirdėjo.
Tu mylimosios ranką delnuose laikei,
jos veido neregėjai, tik šiluma delnų
į jausmą kėlė.
Ar būt diena, ar rytmetys
tau vis tamsa, vis nesibaigianti naktis.
Tau vis bespalvė dykuma,
ar šviečia saulė, ar blausi delčia.
Tu be šviesos į žemę atėjai,
didžiulę širdį delnuose nešei,
nors saulės neregėjai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2017-03-28 19:03:47
Gerai, kai neregystė neužtemdo didelės širdies... patiko eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-28 11:03:08
Jautrios ir prasmingos eilės.
Silpnaregių arba neregių labiau išlavėja klausa, taktiliniai (pirštų) jutimai daug labiau išlavinti nei reginčių žmonių, o ypač gimusių "be šviesos". Jiems atsiveria "širdies akys".
„Jei pamatysite gatvėje žmogų su baltąja lazdele rankoje, žinokite, kad tai – drąsus, netolerancijos užgrūdintas, atkaklus, su savo liga susitaikęs žmogus, jau radęs vietą gyvenime arba tvirtai žingsniuojantis jos link“ Jam reikia šilumos ir tolerancijos, o ne užuojautos.
https://www.youtube.com/watch?v=IIgG9b0_Ueo
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-28 00:17:47
Va, tai tau... Kiti akinius užsideda. Rožinius. O čia apskritai apako... :(
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-27 12:38:20
subtilu ir nuoširdu. pagavo nuotaika, įsivaizdavau save toj tamsoj...ir išsigandau - taip tikra...emociškai stipru.