Ar būt diena, ar būt naktis,
tamsa vis dengia tau akis.
Per tirštą rūką nieko nematai,
jame paskendę tavo vaizdiniai.
širdim lietei, širdim matei,
širdim mylėjai.
Tu akmenis šalikelėj sugulusius šaukei,
jie nieko negirdėjo.
Tu mylimosios ranką delnuose laikei,
jos veido neregėjai, tik šiluma delnų
į jausmą kėlė.
Ar būt diena, ar rytmetys
tau vis tamsa, vis nesibaigianti naktis.
Tau vis bespalvė dykuma,
ar šviečia saulė, ar blausi delčia.
Tu be šviesos į žemę atėjai,
didžiulę širdį delnuose nešei,
nors saulės neregėjai.