Neskaičiuok... Juk raidžių lygiai tiek kiek ir vakar.
Vėl eilutėmis gula ilgi sakiniai.
Galbūt daug neišdrįstame, tiesiai nesakom
Ir todėl aš rašau, o tu godžiai skaitai.
Vėl regiu – šypsena švelniai nuslenka veidu,
Man ant piršto apsisuka sruoga plaukų.
Neužtrauki užuolaidų – pilnačiai leidi
Dilti jau paskutinįkart, bet ar svarbu...
Juk jau baigės žiema, o drauge tavo pasaka
Kaip per speigą priskynė našlaitė žiedų.
Grįžta paukščiai namo, nedvejodami susuka
Sau lizdus iš daug meilės, svajonių, vilčių...
Nebijok – bus raidžių lygiai tiek, kiek ir vakar
(Abėcėlėje visad tik trisdešimt dvi).
Pumpuruose pavasaris dar smarkiau plaka,
O šviesesnėm naktim sakiniai ilgesni.
---
Iš raidžių tų pačių užrašau slaptą adresą
Ir žibučių nereiks eit ieškot pusnyse.
Susitikim atšlaitėse. Būsiu ten... Pažadu
Kur subėga į Ventą srauni Virvyčia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-28 00:10:47
Mačiau nuotraukoje net susitikimo vietą. O valandą kelinta?
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-27 20:36:48
taip ir nuvilnijo ta Virvyčia...į mano eilių skrynelę, nes dieviškai gražu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-27 12:07:00
Nuostabu. Koks gražus pažadas ir eilės yra labai gražios Net man širdis suplastėjo linksmiau, kai įsivaizdavau du laimingus žmones susitikusius prie Ventos ir Virvyčios, kur dvi širdys tikriausiai kažką mena... Nors tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju, kur tos upės yra. Svarbiausia yra pats romantiškas susitikimas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-03-27 10:55:01
Labai įtikinamai, pavasariškai....
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-27 09:23:58
upės srovėm nuplaukiau į savo prisiminimus...gera skaityt tokias išjaustas eiles...išsaugosiu.