Trumpėja naktys – šviesesni sapnai,
O paryčiais per dangų žąsys girga...
Nespėji atsimerkt – nepamatai,
Kaip virsta pumpuras –
Į lapą pirmą.
Kaip sausą žolę nugali nauja
Ir po tamsos – rasos lašai suvirpa.
Nutolstančiam šaltos žiemos rūke
Palieki liūdesį –
Tartum ledokšnį pilką...
Nekinta dėsniai, nors kaskart stebies,
Kokia jėga priverčia saulę kilti –
Ant savo žemės kvepiančios riekės
Ir vėl pasėji gėlę –
Baltą viltį...
Pridenk daigelį saugiai širdimi –
(juk kartais dar nakčia šalna prabėga),
Ir nuoskaudas visas visas nurink –
Lyg akmenis,
Kad liktų vietos pėdoms...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-27 08:48:31
Vaizdingos, viltingos eilės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-27 00:04:44
Na, giriu. O ką daugiau? :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-26 19:34:33
Ir nuoskaudas visas visas nurink –
Lyg akmenis,
Kad liktų vietos pėdoms...
puikios eilės, nuostabi pabaiga, priglausiu
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-03-26 12:13:21
Kaip gražiai aprašyta...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-03-26 11:19:36
Nespėji atsimerkt – nepamatai
Kaip virsta pumpuras –
Į lapą pirmą.
Pavasariškas šviežumas ir gaiva... Jauku.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-26 08:36:52
lyg švelnus paguodos šalikėlis aplink sielą...sušildė...