Tu kartais pamiršti, keitiesi
Į popierių vyniodamas gėles.
Ir per akimirkas kelias
Mintis palieka visos tiesos.
Tas lapas, kur po kojom krenta,
Atrodo ilgas laiškas nuo rudens...
O rudenį tiek daug vandens,
Kad nematai net kito kranto.
Ir tu aklai brendi į tolį
Tikėdamas, kad bangos tau atneš
Kažką daugiau nei svajones,
Nes tuo tiki ir šito nori.
Bet gėlės tau iš rankų krenta,
Nes neturi juk savo kranto.
.............................................................
Tiesiog per daug vandens,
Per daug rudens...
2016 vasario 24 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-26 19:35:39
toks ilgesingas, ilgesingas
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-26 13:19:34
Eilės labai vaizdingos ir mielos.
Nieko ir niekada nebūna per daug nei vandens, nei rudens. Esmė tame, kad mums neužtenka kantrybės prisitaikyti prie aplinkybių ir išlaukti mums palankaus meto.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-26 00:15:18
Bandžiau ir aš gaubiamuoju rimuot, bet nieko doro nesigavo.
Ir pas tave ne dažnas. Bet čia tinka... Atspindi būseną kai tikrai viskas iš rankų krenta, beviltiškumą...