Tu kartais pamiršti, keitiesi
Į popierių vyniodamas gėles.
Ir per akimirkas kelias
Mintis palieka visos tiesos.
 
Tas lapas, kur po kojom krenta,
Atrodo ilgas laiškas nuo rudens...
O rudenį tiek daug vandens,
Kad nematai net kito kranto.
 
Ir tu aklai brendi į tolį
Tikėdamas, kad bangos tau atneš
Kažką daugiau nei svajones,
Nes tuo tiki ir šito nori.
 
Bet gėlės tau iš rankų krenta,
Nes neturi juk savo kranto.
.............................................................
 
Tiesiog per daug vandens,
Per daug rudens...
 
2016 vasario 24 d.