Štai puodelis arbatos – 
Garuoja garuoja…
Jau tuoj išseks,
Bet karštį toliau spinduliuoja.

Štai stovėjau priešais tave – 
Traukei taip traukei…
Kaklą apnuogintą pastebėjau
Ir neišsenkančią jo galybę menamai apžiūrinėjau.

Ta krūtinę, kurią išdavė marškiniai prasegti,
Įsivaizdavau tarsi šios arbatos garus – 
Ji karšta karšta
Ir šildo delnus, apglėbusius porcelianinio puodelio kraštus.