Arbatos puodelis
Štai puodelis arbatos –
Garuoja garuoja…
Jau tuoj išseks,
Bet karštį toliau spinduliuoja.
Štai stovėjau priešais tave –
Traukei taip traukei…
Kaklą apnuogintą pastebėjau
Ir neišsenkančią jo galybę menamai apžiūrinėjau.
Ta krūtinę, kurią išdavė marškiniai prasegti,
Įsivaizdavau tarsi šios arbatos garus –
Ji karšta karšta
Ir šildo delnus, apglėbusius porcelianinio puodelio kraštus.