Tik tau ir tiems, kas girdi aidą

      Tik nuoširdumo ir šiek tiek vilties,
      Dar noriu žodžiuose truputį rimo.
      Juk laikas keičiasi – ne tu keities –
      Ir savo dalį nepaprašęs ima.
 
      Aš suprantu, kad mūs keliai – kiti,
      Net kryžkelių nėra, kur jie sueina.
      Nuo dulkių skonio – net gerklė karti,
      O tu sakai, kad uždainuočiau dainą.
 
      Kokia daina, brangioji... Liūdesys
      Tartum akmuo sunkus į širdį gula.
      O tu sakai: dainuosime visi...
      Galbūt... Bet vilkšuniu aš prieš mėnulį.
 
      Ne, ne todėl, kad pilnatis riebi
      Virš mūsų parko šiąnakt pasikorė.
      Tačiau dėl to, jog tu many lieki
      Maža bite nulipdžius meilės korį.
 
      Jame medus – saldžiausias iš visų
      Ir jį ragaudavome mudu dviese...
      Truputį nuoširdumo – kol esu...
      Paikos vilties – kad naktys taptų šviesios...
 
      Nes kada nors šis rimas liks ir tai,
      Ką žodžiais pasakyti nesuspėjau.
      Kažkam augs obelys, žydės baltai,
      Tik mano žiedlapiai nuskris su vėju...
      ......................................................................
 
      Tačiau juk bus kitų dar avilių –
      Ten kitos bitės rinks nektarą saldų.
      Tad šitą dainą visgi tau skiriu
      Ir tiems, kas visada išgirsta aidą.
kaip lietus

2017-03-21 00:08:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2017-03-24 15:25:11

Joo, talentingas tas kaip lietus... Ilgesio dainius (ar dainorius). Gal, sakau, rašyk į ŽŽ ir toliau nesikraipant į šalis, nes feisbuko aš ta neturiu ir nenoriu. Tai tiek. Kažko nenoriu daugiau komentuot bo liūdna... Trūksta man šį pavasarį vitaminų, o ypač A.

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-03-22 20:34:22

praradimų apmaudas su doze sveikos ironijos puikios išraiškos fone...

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2017-03-22 17:45:38

Gražu ir gera, nes tiek daug tikros meilės ir tikros poezijos.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-03-22 09:20:33

Atsiprašau Kaip Lietau, kad Jūsų kūrinio erdvę panaudosiu pašaliniams reikalams ir skirsiu Janusui. Skaičiau 10 kartų Jūsų Kaip Lietaus eilėraštį ir niekur neradau, kad būtų dedikuotas (paskirtas) man arba tokiam Janusui (jis paskirtas JAI - mums nežinomai), o Jūs dėkojate už paskyrimą. Ar ne per geros nuomonės apie save? Dėl kuklumo tikrai nemirsite.
Janusai, manau, kad tą komentarą rašant, Jūsų ranką vedžiojo pavydas, nes pripažinote, kad Kaip Lietus yra Dydis Poetas. Kitu atveju komentaro nebūtų buvę.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-03-21 16:37:43

Jautriai, gyvai, įtaigiai, elegiškai...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-03-21 13:36:01

liūdesys, liūdesys  ir neišpasakytas grožis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2017-03-21 13:14:39

Man - nors aidas...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-03-21 10:59:48

be žodžių, nėra ko bepridurti.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2017-03-21 07:01:30

Tačiau dėl to, jog tu many lieki
      Maža bite nulipdžius meilės korį

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-03-21 05:27:33

Šiltas, nostalgiškas laiškas... daina...
Kiekvienoj strofoj - vaizdingas minties inkliūzas ;)
Malonu skaityti.