Gimiau aš lapkritį, kai dienos trumpos,
kai trobose pakvimpa obuoliais,
kai rudenio dulksna suvilgo veidą
ir ašara ištrykšta iš akių, ir tyliai ji nurieda
kartu su lapais rudenio taku.
Ruduo, žvarbus ruduo užvaldė mano sielą,
širdis sužvarbo nuo rudens šalnų,
bet vis dėlto gyventi miela, nors lapkritis ir be žiedų.
Gimiau aš lapkritį, kai vėjas blaškės
ir sekė niūrią pasaką rudens, bet svajose
nubėgsiu aš į saulėtą palaukę, kur vasara gyvens.
Gimiau aš lapkritį, kai lapai krito ir medžiai jau beveik nuogi,
kai saulė vis arčiau žemelės ritos ir dienos ėjo vis trumpyn.
Trumpėja dienos vis trumpėja, kol tampa lygios su naktim.
O saulė spindulių jau šykšti ir šypsnį siunčia vis retyn.
Pakibęs rūkas sumaištį sukėlė, atrodė, kad kažkas
užtraukė pilką šydą ant akių, sužvarbę medžiai vis labiau tirtėjo
ir verkė savo apdarų. Gimiau aš lapkritį, kai paukščiai
jau lizdus palikę, jau nematyt gandrų.
Tik vėjas žaidžia viesulą su lapais ir gena juos šlapiu taku...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-21 00:06:41
Pritariu Saulėlydžiui, kad nesvarbu, koks mėnuo, bet pažiūris į jį lemia. Jeigu nebūtų "niūrių" mėnesių, nesugebėtume įvertinti "skaisčių", pvz. vasaros. Jeigu būtų visą laiką vasara, tai kentėtume ne tik nuo uodų, moškių, vapsvų bei erkių, bet ir nežinia, ko dar prisiveistų. Tada tai tikrai dejuotume. Ant savo kailio patyriau laimo ligą prieš desėtką metų. Padovanojo viena erkė savame sode. Džiaugiausi, kad ne erkinį encefalitą.
O eiles vaizdžiai aprašėte.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-20 18:28:15
lapkritis sunkus mėnuo, bet gražiai mintis išreiškėte ir gimė puikios eilės
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-20 16:07:00
Aš taip nemėgstu lapkričio, matyt, lyg specialiai ir mano dukra paskubėjo gimti keliom dienom anksčiau ir nesulaukė gruodžio...
Turbūt jūs teisi - bet vis dėlto gyventi miela, nors lapkritis ir be žiedų. Juk daug ką požiūris lemia