Vienišos naktys virš irstančių tiltų,
Tau nepasiekiama žemė kita,
Viskas kartojas, kad vėlei nuviltų
Ši išsvajota žmonių planeta.
Tolsta ir tolsta minios nebyliai,
Vėtros nubunda lyg žiemą lokiai,
Kad išmąstytum, kad pasiilgtum.
Duotąjį kąsnį priimk nuolankiai.
Surištos rankos laimę dalinti,
Lyjančios godos virš avilių,
Galbūt reikėjo bitelėmis gimti,
Jeigu taip sunku žemėj žmonių.
..........
Vienišos naktys virš irstančių tiltų,
Svyrančios vėjy šakos beržų,
Paukščiu praskristum tėviškės dangų
Ir nusileistum lietaus lašu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-20 22:28:32
Vaizdingos, emociškai stiprios eilės. ypač šios eilutės:
Paukščiu praskristum tėviškės dangų
Ir nusileistum lietaus lašu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-03-20 12:50:57
"Surištos rankos laimę dalinti, "
Sujaudino šios eilutės.
Kaip visa tai pažįstama, jaučiama...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-19 23:57:19
Na, taip – šilta...
Vartotojas (-a): skorpionas
Sukurta: 2017-03-19 17:06:41
sušilau;)