Vienišos naktys virš irstančių tiltų, 
Tau nepasiekiama žemė kita, 
Viskas kartojas, kad vėlei nuviltų 
Ši išsvajota žmonių planeta.
Tolsta ir tolsta minios nebyliai, 
Vėtros nubunda lyg žiemą lokiai, 
Kad išmąstytum, kad pasiilgtum.
Duotąjį kąsnį priimk nuolankiai.
Surištos rankos laimę dalinti, 
Lyjančios godos virš avilių, 
Galbūt reikėjo bitelėmis gimti,
Jeigu taip sunku žemėj žmonių.
..........
Vienišos naktys virš irstančių tiltų, 
Svyrančios vėjy šakos beržų, 
Paukščiu praskristum tėviškės dangų
Ir nusileistum lietaus lašu...