Kur tas dangus – nuolat žydras – ne pilkas?
Žemė kur ta – visad pievom žalia?
Bėga žmogus – tartum girioje vilkas.
Bėga vilkai – liūdnai ošia giria.
Kiltų paukščiu, jeigu dangų pasiektų,
Leistųsi žemėn ir suktų lizdus.
Galbūt vaivorykštė būtų kaip lieptas –
Eitų būriu ir po vieną, po du...
Tektų juk jūrą bei dangų įveikti –
Reikia jam žemės rupios, dosnesnės.
Bėga žmogus – lieka pamirštas laikas,
Įduria kartais spygliukais usnies.
Bet neilgai – žemė skausmą praryja –
Tik ne žalia – vilčių plytom grįsta.
Čia niekados nebesninga, nelyja –
Kyla ir leidžias tik saulė...
Kita.
2017 kovo 12 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-19 15:11:26
ojoj, koks jausmas apėmė...net nusakyti nemoku...šiurpuliukai nubėgo...ačiū
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-19 11:41:58
Kai du talentai susitinka, gimsta visapusiškai genialus kūrinys ir grožiu ir prasme...
Emigrantai bei imigrantai man primena šiupinį kuriame sudeta bet kas, net ir tai kas nedera vienas su kitu.
Nebūtų blogai, jeigu išvažiuotų, užsidirbtų, kiek reikia skolų grąžinimui ir grįžtų, bet ne visada taip gaunasi, kaip tikimasi išvažiuojant. Bėda tame, kad kai kuriuos išvažiavusius apima kvaitulys. Juk aistra važiuoja kartu su šeimininkais. Ji niekur nesikeičia. Vyrams nors nebūna pasekmių, o moterims būna sudėtingiau ir variantų būna įvairių. Pats paprasčiausias, kai vaikutį parveža tėvams. Net neįsivaizduoju kaip jaučiasi tėvai, augindami tą vaikutį ant kurio matosi aiškiai, kas jo tėvas.Na, neaiškinsiu apie vieno profesoriaus įvardintas savybes tokių palikuonių.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-19 00:14:58
Klausiausi jau kelis kartus kai pasirodė... Vilijus moka pajausti minties esmę...
Dažnai klausausi ir kitų dviejų – „Budo sniegenos“ ir „Save už viską“...
Tai dabar 3:2 tavo naudai :) ... Tikiuosi, gerbiamo Vilijaus dėka dar pasivysiu ;)
O eilės prasmingos. Dainoje dar stipriau atsiskleidžia. Sveikinu ;)