Alvitas, 1944-ųjų liepa

Į vakarus
Tingiai suka vežimai,
Apsunkę nuo paskutinių maldų.
Iš kur tos nykumos paširdžiuos imas –
Nuo plento liepų artumo saldu?

Į vakarus
Vangiai slenka likimai...
Rugio saulelė virš Kiršų slauni...
Šventosios Onos bažnyčia dar rymo,
Bet bokštai skęsta ežeran liauni...

Pakelės
Alpsta nuo kvapo barkūnų,
Peršti akis nuo geltonio. Graudu.
... Furmonauja senasis Bradūnas.
Kazys ir Bernardas – ant šiemečių šiaudų.

Į vakarus
Plentas siaurėja.