Alvitas, 1944-ųjų liepa



Į vakarus

Tingiai suka vežimai,

Apsunkę nuo paskutinių maldų.

Iš kur tos nykumos paširdžiuos imas –

Nuo plento liepų artumo saldu?



Į vakarus

Vangiai slenka likimai...

Rugio saulelė virš Kiršų slauni...

Šventosios Onos bažnyčia dar rymo,

Bet bokštai skęsta ežeran liauni...



Pakelės

Alpsta nuo kvapo barkūnų,

Peršti akis nuo geltonio. Graudu.

... Furmonauja senasis Bradūnas.

Kazys ir Bernardas – ant šiemečių šiaudų.



Į vakarus

Plentas siaurėja.