Juodas šydas ant akių,
Viduje – tamsa.
Tavo žodžių vandeny
Ištirpau
druska.
Slysta kalnas nuo pečių.
Kam jį neštis, kam?
Reikia gimt aklu, kurčiu,
Bičių
sugeltam.
Pakaruoklis ant pušies
Šmėkliškai kvatos.
Savo kuprą pats nešies –
Žymės ant
kaktos.
Kam pravirks nakty rasa?
Kas sulauks aušros?
Žvyrkeliu sėkmė basa –
Šunys
vėl aplos.
Nebesriūbauk taip kimiai –
Guost neketinu,
Iš dulkelės juk gimei
Urnai
pelenų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-17 13:05:46
Nebesriūbauk taip kimiai –
Guost neketinu,
Iš dulkelės juk gimei
Urnai
pelenų.
Ne katalikiška nepaguosti kenčiančio, nors eilės ir labai vaizdingos.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-16 17:08:20
Teisingi žodžiai :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-16 16:32:27
Teoriškai - taip..Bet gyvenime užsiauginam tuos kalnus ir nemažus..
Slysta kalnas nuo pečių.
Kam jį neštis, kam?
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-16 15:32:13
rodos paprasta, bet labai gilu
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-03-16 13:28:31
Sueiliuota atrodo lengvai, bet žodžiai svarūs...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-16 12:41:32
pirmas stulpelis užkabino ir....pabiro, negalėjau sustot....glaudžiu.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-03-16 12:32:07
Lengvai , bet prasmingai...