Juodas šydas ant akių,
Viduje – tamsa.
Tavo žodžių vandeny
Ištirpau
     druska.
 
Slysta kalnas nuo pečių.
Kam jį neštis, kam?
Reikia gimt aklu, kurčiu,
Bičių
     sugeltam.
 
Pakaruoklis ant pušies
Šmėkliškai kvatos.
Savo kuprą pats nešies –
Žymės ant
     kaktos.
 
Kam pravirks nakty rasa?
Kas sulauks aušros?
Žvyrkeliu sėkmė basa –
Šunys
     vėl aplos.
 
Nebesriūbauk taip kimiai –
Guost neketinu,
Iš dulkelės juk gimei
Urnai
     pelenų.